Tibeto medicinoje bei astrologijoje aprašomas unikalus žmogaus gyvybinių jėgų modelis, kurį sudaro penki aspektai. Tai La [bla]^* (psichoenergetinė funkcija), Sog [srog] (gyvybinė energija), Lu [lus] (kūno energija), Vang [dbang] (gabumų energija), Lungta [rlung rta] (sėkmės energija).

 La. Vakaruose terminas La dažnai verčiamas kaip siela (soul), tačiau tai nėra krikščioniškos sielos atitikmuo. La – tai žmogaus psichoenergetinė funkcija sąryšyje su išorinio pasaulio energijomis. Ji atsakinga ne tik už žmogaus emocinę būklę, bet ir už jutimo organų skaidrumą. Kita vertus, tai tuo pat ir žmogaus apsauginis laukas, kuris apsaugo jo Sog arba gyvybinę energiją. Kol žmogus ir jo La sudaro vieningą visumą, žmogaus apsauginis laukas bus stiprus, o jei La prarandama ar pagrobiama, tai žmogus pajėgs pragyventi ne daugiau nei šešis mėnesius. Tokiu atveju atliekamas „La išpirkimo“ ritualas [bla bslu] arba „La  prišaukimo ritualas“ [bla ‘gugs], leidžiantys išpirkti pavogtą La ar susigražinti prarastąją. La galima netekti patyrus sunkų emocinį šoką, išgyvenus sunkias netektis, kurios atsispindi žmogaus emocinėje būklėje ir panašiai. Tačiau La gali būti ir pagrobta,  kito žmogaus juodosios magijos dėka arba būtybių, egzistuojančių kitose dimensijose. Sakoma, kad, jei žmogaus elementai gerai subalansuoti, jo apsauginei energijai niekas negresia. Tačiau iš „trijų nuodų“ – neišmanymo, aistros ir pykčio kylanti sąmonės sumaištis gali lengvai pažeisti šią trapią pusiausvyrą, o tai, savo ruožtu, daro La labiau pažeidžiamą.

La prišaukimo ritualuose tibetiečiai dažnai naudoja turkį, kuris šiuo atveju atlieka „La atramos“ funkciją [bla g.yu]. Manoma, kad turkis turi savybę sugrąžinti prarastą psichinę energiją, prarastą ne tik šiame gyvenime, bet ir praėjusiuose gyvenimuose. Jei žmogus nešiojantis  „La akmenį“ [bla rdo] patenka į vietą, kurioje klajoja kadaise prarasta jo psichinė energija, toks akmuo susigrąžins ją absorbuodamas. Todėl ir šiandien dauguma tibetiečių nešioja ant kaklo turkį iš šonų apsuptą raudonuoju koralu, kas savo ruožtu apsaugo La akmenį nuo La praradimo.

La, kaip ir kitų keturių gyvybinių jėgų galia, taip pat priklauso ir nuo astrologinių metų. Tibeto astrologijoje jų santykis išskaičiuojamas kiekvieniems metams naudojant astrologinius išskaičiavimus. Penkių gyvybinių jėgų santykio išskaičiavimą savo gimimo metams galite rasti „Tibeto astrologiniame almanache“ arba kai kuriuose Tibeto mėnulio kalendoriuose leidžiamuose vakaruose.

Apatija, gyvenimo orientyrų bei tikslo netektis, pastovus nuovargis, išsiblaškymas, persekiojančios baimės ir panašiai – tai La netekties požymiai. Toks žmogus bus išblyškęs, jo jutimo organai bus nusilpę. Taip pat La praradimas gali būti nusakomas iš sapnų. Žmogui netekusiam savo psichinės energijos gali sapnuotis, kad jis ar jį supantys žmonės nuogi, arba toks žmogus dažnai pabus iš sapno apimtas isteriškos baimės. Visi šie ženklai rodo La netektį, tačiau panašūs ženklai gali pasireikšti ir esant vėjo [rlung] sutrikimui žmogaus organizme. Todėl Tibete įtariant apsauginės energijos netektį dažnai imamasi įvairių būrimo metodų [mo]. Vienas iš tokių būrimo metodų naudojamas medicinoje yra būrimas iš ligonio šlapimo. Tam tikrų manipuliacijų dėka lama gali nusakyti La netektį, bei kokios būtybės ją užvaldė.

La turi savybę nepaliaujamai judėti. Tai spindinti energija, esanti žmogaus kūne, kuri keičia savo padėti pagal mėnulio ciklą bei paros laiką. Tibeto medicinoje sakoma, kad La judėjimo ciklas pirmą mėnulio dieną prasideda nuo pėdų, vyrams nuo dešinės, moterims nuo kairės. Pilnėjant mėnuliui ji kyla viršugalvio link, dešine ar kaire kūno puse, priklausomai nuo lyties. Per pilnatį arba 15-tą mėnulio dieną ji pasiekia viršugalvį. Dylant mėnuliui, La leidžiasi priešinga kūno puse, kol pasiekia pradinę padėtį. Pagal Tibeto mėnulio kalendorių, šis ciklas užima 30 mėnulio dienų. Paraleliai egzistuoja ir paros ciklas, kuriuo La keliauja iš vieno organo į kitą. Į šiuos judėjimo ciklus būtina atsižvelgti darant kūno masažą, akupunktūrą, prideginimą ar atliekant chirurginę intervenciją. Derėtų vengti aukščiau išvardintų veiksmų La susikaupimo vietoje, kitaip lengvai galima ją pažeisti. Darant tradicinį Tibeto masažą Ku Nye [bsku nye], pacientui ant bevardžio rankų ir kojų pirštų užrišamas raudonas raištelis, nes manoma, kad pažeista La kūną palieka būtent per kanalą tekanti bevardžiu pirštu.

Tačiau ši psichinė energija geba judėti ne tik kūne, bet ir už jo ribų. Jei žmogaus apsauginė jėga nusilpusi, miego metu ar netekus sąmonės La gali palikti kūną tuo pačiu bevardžio piršto kanalu ir tokių klajonių metu ji gali tapti piktųjų dvasių auka. Taip pat kalbama, kad po mirties La atskirta nuo sąmonės ir toliau gyvena kapinėse ar mirusio žmogaus daiktuose. Kadangi ji nepersikūnija ji geba ateiti pas gyvuosius mirusio žmogaus pavidalu. Ši energijos rūšis, įsitvirtinusi vietovės landšafte, gali tapti tą vietovę serginti dvasia.

Pasak Tibeto tradicijos La egzistuoja neatsiejamoje vienybėje su protu [sems], bei skiriančia sąmone [yid]. La atsiranda iš proto ir skiriančios sąmonės [yid] ir palaiko jų gyvybinę jėgą. Tačiau sakoma, kad dėl savo neišmanymo žmogus po mirties mato savo La, skiriančią sąmonę [yid] bei protą [sems] padalintus į tris dalis ir jo įgimtas pirmapradis žinojimas [rig pa] pasireiškia jam kaip dvi skirtingos esybės: „įgimta dievybė“ [lhan cig skyes lha] ir „įgimtas demonas“ [lhan cig skyes ‘dre]. Dievybė padeda bei gina mirusįjį, o demonas pasireiškia kaip niršios dievybės, tokios kaip „mirties Šed“ , „atimantis atmintį“, „nukertantis gyvybę“, „mirusiųjų kankintojas“ ir kt. Kol žmogus gyvas La randa atramą kūne ir ją nėra taip lengva pagrobti, bet mirties, ypač smurtinės, metu, būtybėms, vadinamoms Šed [gshed], tampa kur kas lengviau pagrobti šią psichinę energija, nes ji tuo metu netenka savo atramos. Tokiu atveju, skirianti sąmonė [yid] lieka prisirišusi prie kūno, o protas [sems] klajoja nuolatinio virsmo pasaulyje.  Tam, kad būtų grąžintas jo La ir atstatyta vienybė tarp pastarosios, skiriančios sąmonės [yid] bei proto [sems] mirusiajam atliekamas „Šed pavergimo ritualas“. Lama atlikdamas šį ritualą padeda mirusiajam bei apsaugo gyvuosius nuo Šed dvasių, kurios pagrobusios La gali apsireikšti mirusiojo pavidalu artimiesiems visaip juos kankindama.

Tikriausiai dėl pastarųjų La savybių ji dažnai maišoma su krikščioniška siela.

 Sog – tai gyvybinė energija arba gyvybę palaikanti jėga. Jėga, kuri palaiko gyvybingumo pagrindą visame kūne. Taip pat vienas iš jos aspektų palaiko deramą ryšį tarp vėjo [rlung] ir proto [sems]. Dėka savo savybių Sog  galima vadinti gyvybe. Tibeto medicinoje sakoma, kad gyvu organizmu žmogus tampa būtent dėka šios gyvybinės jėgos, kuri suteikia galimybę organizmui augti, vystytis, jausti bei daugintis. Laikoma, kad Sog energija atsiranda apvaisinimo metu ir vėliau randasi širdyje bei palaiko vaisiaus gyvybę, kuri tęsiasi tol, kol Sog pakankamai stipri. Kitaip tariant, ši jėga teka kvėpavime, gyvena širdyje ir persmelkia visą kūną. Tai principas priešingas mirčiai, išsekus šiai gyvybės jėgai, žmogus miršta.

Paraleliai su terminu Sog [srog] dažnai naudojamas terminas U [dbus] (kvėpavimas), todėl, kad kvėpavimo trukmė atitinka gyvenimo ilgį. Čia tarsi kalbama apie dvejopą gyvybinės jėgos-kvėpavimo aspektą. Šioje plotmėje derėtu paminėti Damsi [dam sri] demonų klasę, kurie geba pagrobti kvėpavimą [dbus] bei gyvybinę jėgą Sog, ko pasekoje žmogus suserga ir miršta.

 Yra daugybė ženklų, bylojančių apie Sog energijos išsekimą, kuris gali būti nusakomas Mo būrimo dėka, iš sapnų, ženklų ar sergančio žmogaus pulso. Išsekus gyvybinei jėgai Sog atliekami „Sog išpirkimo ritualas“ [srog bslu] arba „ilgo gyvenimo ritualas“ [tshe dbang], taip pat patariama gelbėti mirčiai pasmerktas gyvas būtybes paleidžiant jas laisvėn (žuvis, paukščius ir t.t.).

Energija Sog tampriai susieta su psichine energija La. Tačiau Sog tai daugiau vidinė žmogaus energija. La gi labiau nukreipta išorėn ir sąveikauja su išorinėm energijom bei, šia prasme, ji atspindi žmogaus kūno energetinę formą. La tai tarsi gyvybinę jėgą Sog saugantis apvalkalas. Visi neigiami aspektai įtakojantys La, įtakoja ir Sog. Be to gyvybinė jėga Sog kaip ir La gali įsitvirtinti bet kuriame išoriniame objekte, ar tai būtų kalnas, landšaftas ar mirusiojo daiktai.

Nepalankūs ar palankūs Sog metai gali būti taip pat išskaičiuoti remiantis „Tibeto astrologiniu almanachu“.

 Lu. Žodis Lu [lus] verčiamas kaip „kūnas“, tačiau šiuo atveju kalba eina ne tik apie kūną, bet ir apie kūno energiją. Nuo jos galios priklauso kūno sveikata. Kūnas, tai tarsi Sog gyvybinės energijos indas. Jei indas kiauras, iš jo ima tekėti gyvybės energija, kita vertus švarus ir sveikas kūnas apsaugo Sog nuo išorinių poveikių. Lu – tai energija, palaikanti mūsų kūno vientisumą bei sveikatą.

Lu energijos stiprumą taip pat galima išskaičiuoti naudojant elementų astrologiją arba tiesiog rasti šiuos išskaičiavimus „Tibeto astrologiniame almanache“. Susilpnėjus šiai energijai padidėja ligų bei traumų pavojus, todėl almanachas pataria keisti įsisenėjusius įpročius, drabužių spalvą, ar net vardą, padaryti tiek Tsatsa [tsha tsha] (stupos pavidalo molinės figūrėlės), kiek žmogui metų, aukoti aukas vienuoliams bei laikytis duotų įžadų (patariama per juodąjį mėnulį priimti njėnnė įžadus, kurių laikomasi 24 valandas).

 Vangtang [dbang thang] arba tiesiog Vang šiame aspekte reiškia energiją, kuri lemia žmogaus gabumus. Tai asmeninė jėga, suteikianti jėgos ir gabumų siekiant tikslo. Tačiau stiprus Vangtang nereiškia, kad žmogus turi daug įvairių gabumų. Veikiau žmogus sugebės puikiai pasinaudoti savo turimais talentais. Tai jėga suteikianti galimybę meistriškai pasinaudoti turimais gabumais. Jei Vangtang energija silpna, žmogus gali turėti aibę gabumų, tačiau nepajėgs jais deramai manipuliuoti.

Vangtang galia priklauso nuo nuopelnų kiekio bei moralinės stiprybės. Nuopelnai, trumpai tariant, tai geri, nesavanaudiški darbai. Stipri jėga Vang skatina gerovę, turtus, padeda išvengti pavojų bei nepalankių situacijų. Išsekusios Vang pasekmė -  praradimai, nesėkmės ir net žūtis, nes toks žmogus neturi pakankamai jėgos ir gabumų kontroliuoti jį supančią situaciją.

Aukščiau minėtame almanache, esant nepalankiems Vangtang energijai metams, patariama apsivalymui atlikti „ugninį aukojimo ritualą“ [sbyin sreg], daryti žvakių bei gėlių aukojimo praktiką, padėti praktikų bendruomenėms ir t.t. Tai padės sustiprinti ir subalansuoti Vangtang energiją.

 Lungta.  Žodis Lungta susideda iš dviejų žodžių, lung [rlung] – vėjas ir ta [rta] - arklys  ir verčiasi kaip „vėjo arklys“.  Lungta atspindi žmogaus sėkmės aspektą. Tačiau sėkmės sąvoka kiek skiriasi nuo vakaruose priimtos likimo ar lemties sąvokos. Tibete sėkmė ir nesėkmės suvokiamos kaip žmogaus vidinės energijos ir jį supančių išorinių energijų, kurios pasireiškia aplinkybėmis bei išoriniu poveikiu sąveika. Kai žmogaus vidinė ir jį supanti išorinė energija harmoningai santykiauja, jokios neigiamos aplinkybės ar poveikis negali įsibrauti į jo gyvenimą. Ir priešingai, jei ši sąveika nėra harmoninga, pasipila visokios negandos. Todėl Lungta stovis – puikus žmogaus vidinės bei išorinių energijų harmonijos rodiklis.

 Tokiu būdu Lungta galime suvokti kaip energiją sudarančią ryšį su išorinėmis aplinkybėmis, be to ji geba pritraukti palankias mums aplinkybes bei situacijas. Ji simbolizuoja mūsų laimę, sėkmę, sugebėjimą išvengti neigiamų situacijų. Nusilpus Lungta, užpuola negandos, padidėja nelaimingų atsitikimų galimybė. Kita vertus, stipri Lungta energija - svarbus mūsų gerovės faktorius, nes netgi turint stiprią gabumų energiją Vangtang gali būti sunku siekti tikslo dėl persekiojančių nesėkmių.

Apie savo Lungta stovį galima spręsti iš sapnų, - žmogui, turinčiam silpną Lungta, sapnuosis, jog jis leidžiasi nuo kalno, grimzta pelkėje ir panašiai. Ir atvirkščiai, žmogus su stipria sėkmės energija sapnuos, kad skraido, kyla kalnu ar joja baltu arkliu.

Esant nepalankiems Lungta energijai metams, patariama aukoti Mokymo Sergėtojams, iškabinti atviroje vietoje tiek lungta maldos velenėlių, kiek žmogui metų, taip pat patariama tiek pat kartų skaityti Pradžniaparamitahridaja sutrą.

 Nuo šių penkių individualių energijų pilnatvės ir sąveikos su išorinėmis energijomis priklauso kiekvieno atskiro individo gerovė bei ilgaamžiškumas. Tibeto kultūra kupina ritualų, tokiu kaip: Namkha [nam kha‘] - aukščiau minėtų penkių energijų hormonizavimui, Lud [glud] – gyvybinės jėgos išpirkimo ritualas, Tsėvang [tshe dbang] – ilgo gyvenimo ritualas  ir daugeliо kitų, atstatančių ar sugražinančių išbalansuotą ar prarastą jėgą.

Kaip jau buvo minėta ankščiau, šių jėgų santykį galima išskaičiuoti remiantis Džiungtsi [byung rtsis] -„elementų astrologiją“  sudarant individualų horoskopą.

Pema Sangdzin