Tibeto medicinoje diagnostika skirstoma į tris dalis: apklausą, apžiūrą bei apčiuopą arba palpaciją. Apklausos metu sužinoma ligos istorija, išsiaiškinama apie paciento gyvenimo būdą, išklausomi nusiskundimai. Apžiūros metu tiriamos akys, veidas bei jo spalva, liežuvis, skrepliai , išmatos bei šlapimas, vėmalai ir t.t. Palpacijos metu čiuopiami organai, nustatoma kūno temperatūra bei pirštų galiukais klausomasi pulso, kuris pasako labai daug apie paciento būklę.

     Pulso diagnostika labai subtilus mokslas reikalaujantis daug patirties ir ilgametės praktikos. Tibeto medicinoje pulso bei šlapimo diagnostikai skiriamas bene didžiausias dėmesys. Žemiau pateikiami pagrindiniai pulso diagnostikos kriterijai ir supažindinama su bendrais pagrindinių ligų pulsais.

     Dieną prieš pulso diagnostiką pacientas turėtų prisilaikyti tam tikros dietos: nevalgyti sunkaus maisto, mėsos, nevartoti alkoholio, negerti kavos, nevartoti daug daržovių. Taip pat nevertėtų persivalgyti ar badauti, bei valgyti neįprastą maistą. Be to negalima sunkiai dirbti ar sportuoti, dirbti sunkų intelektualinį darbą, derėtų susilaikyti nuo lytinių santykių bei gerai išsimiegoti.

Palankiausias laikas diagnostikai – ankstyvas rytas. Pacientas patogiai pasodinamas, testuojama ranka laikoma paciento širdies lygyje. Amči tikrina pulsą ant abiejų paciento riešų ties stipinine arterija trimis pirštais. Rodomasis pirštas statomas taške con, vidurinysis – taške ken, bevardis – taške čiak. Skirtingai nuo kinų medicinos šie trys taškai randasi kiek proksimaliau riešo. Kairiąją paciento ranką amči tikrina savo dešiniąja ranka, dešiniąją – kairiąja. Con taške spaudimas silpnas, palpuojama odos lygyje, ken taške palpuojama kiek giliau – raumenų lygyje, čiak taške spaudimas dar gilesnis - palpuojama kaulų lygyje.

     Con taško pagalba diagnozuojama viršutinė kūno dalis, ken – vidurinė, čiak – apatinė. Diagnozuojant atskirus organus kiekvienas pirštas tiria po du taškus. Jei pacientas vyras dešiniojo rodomojo piršto lateralinė dalis tiria širdies veiklą, medialinė dalis – plonosios žarnos veiklą, dešiniojo vidurinio piršto lateralinė dalis tiria blužnies veiklą, medialinė – skrandžio, dešiniojo bevardžio piršto lateralinė pusė tiria kairio inksto veiklą, medialinė – lytinių organų veiklą. Kairiojo rodomojo piršto lateralinė pusė – plaučių veiklą, medialinė – storosios žarnos, kairiojo vidurinio piršto lateralinė pusė – kepenų veiklą, medialinė – tulžies pūslės veiklą, kairiojo bevardžio piršto lateralinė pusė tiria dešino inksto veiklą, medialinė – šlapimo pūslės veiklą. Jei pacientas moteris con taškai susikeičia pusėmis, t.y. dešinys rodomasis pirštas tirs plaučių ir storosios žarnos veiklą, o kairys – širdies ir plonosios žarnos veiklą ir t.t.

     Trys įgimti pulsai

Kiekvienas žmogus nuo gimimo turi vieną iš trijų įgimtų pulsų:

Vyriškas pulsas [pho rtsa] – storas ir grubus

Moteriškas pulsas [mo rtsa] – plonas ir greitas

Bodhisatvos pulsas (neutralus) [byang chub sems rtsa] – minkštas, lėtas, elastingas.

Šie trys įgimti pulsai atitinka tris įgimtas žmogaus konstitucijas:

Vyriškas pulsas atitinka vėjo konstituciją [rlung]

Moteriškas – tulžies konstituciją [mkhris]

Neutralus – gleivės konstituciją [bad kan]

     Todėl būtina skirti tris įgimtus pulsus nuo ligos pulsų, tam, kad nesumaišyti vyriško pulso su vėjo sutrikimu [rlung nad], moteriško – su karščio ligomis [mkhris nad], neutralaus – su šalčio ligomis[bad kan nad].

     Ligos pulsai

     Visų pirma tai pulso dažnis, kuris nurodo šalčio ar karščio liga. Sveiko žmogaus pulso dažnis 5 dūžiai per normalų kvėpavimo ciklą – 2 dūžiai įkvepiant, 2 – iškvepiant ir 1 užlaikant kvėpavimą. Vaikų pulsas dažnesnis, tad jiems normaliu pulsu laikomi 7 dūžiai per kvėpavimo ciklą. Jei išklausius 100 dūžių pulsas nekinta - pacientas yra sveikas. Jei pulsas yra dažnesnis nei 5 kartai, tai byloja apie karščio sutrikimą, jei lėtesnis – apie šalčio.

     Jei suskaičiuojami 6 dūžiai, tai byloja apie lengvą karščio sutrikimą [tsha ba chung ngu], 7 – vidutinio sunkumo karščio sutrikimą [tsha ba ‘bring] , 8 – didelį karštį [tsha ba che ba], 9 – karštį, sukeliantį pavojų gyvybei [rab tu tsha ba]. Atitinkamai, jei suskaičiuojami 4 dūžiai, tai byloja apie šalčio sutrikimą [grang ba chung ngu], 3 – vidutinį šaltį [grang ba ‘bring], 2 – šaltį, pavojingą gyvybei [shin tu grang ba].

     Bendras atskirų sutrikimų pulsas

Vėjo sutrikimo pulsas [rlung gi rtsa]  yra panašus į pripūstą balioną, išpūstas, tarsi plūduriuojantis, paspaudus dingsta.

Tulžies sutrikimo pulsas [mkhri pa‘i rtsa] – plonas, įtemptas, greitas.

Gleivių sutrikimo pulsas [bad kan gi rtsa] – silpnas, neįtemptas (laisvas), jaučiamas giliai.

„Rudųjų gleivių“ ligos pulsas [bad kan mug po‘i rtsa] – storas, pripildytas, abiejuose ken taškuose silpnai jaučiamas.

Kraujo sutrikimo pulsas [khrag gi rtsa] - išpūstas, riedantis, spaudžiant jaučiamas lyg būtų susuktas.

„Geltono vandens“ sutrikimo pulsas [chu ser rtsa] – drebantis ir sunkiai tekantis.

Parazitų pulsas [srin kyi rtsa] – drebantis, susuktas ir plokščias, tarsi stengtųsi pro kažką prasibrauti.

Sergant raupsais pulsas [mdze yi rtsa] bus drebantis, neaiškus, muša tarsi dvejodamas.

     Septynių rūšių karščio ligų pulsai [rims kyi tsha ba‘i rtsa bdun]

Trug karščio pulsas [‘krugs tshad rtsa] – storas, platus, paviršinis, susuktas.

Dram karščio pulsas [‘grams tshad rtsa] – plonas, spaudžiant įtemptas ir kietas.

Rim karščio pulsas [rims tshad rtsa] – plonas ir greitas.

Njėn karščio pulsas [gnyan kyi rtsa] – suspaustas (tarsi perrištas kaip parazitų pulsas) ir susidvejinęs.

Plaučių infekcijos pulsas [gzer thung rtsa] – trumpas ir tarsi mušantis į viršų.

Apsinuodijus dirbtinais nuodais pulsas [sbyar dug rtsa] bus grubus, trumpas ir sumišęs, nepasižymintis  dėsningumu.

Apsinuodijus mėsa, pulsas [sha dug rtsa] smulkus, greitas, trūkinėjantis (toje vietoje, kuris organas buvo pažeistas).

     Šešių karščio stadijų pulsai [gnas skabs kyi tsha ba‘i rtsa drug]

Nesubrendęs karštis [ma smin tsha ba] – smulkus, greitas ir judrus kaip vėjas pulsas.

Išplitęs karštis [rgyas tshad] – stiprus ir įtemptas pulsas.

Tuščias karštis [stong tshad] – tuščias ir greitas pulsas.

Paslėptas karštis [gab tshad] – paviršiuje mažos amplitudės (neaukštas) pulsas, gilumoje įtemptas.

Senas karštis [rnying tshad] – plonas ir gilumoje įtemptas pulsas.

Sudrumstas karštis [rnyogs tshad] – plonas ir gilumoje greitas pulsas.

     Septyni karščio pulsai skiriami pagal vietą [gnas kyi tsha ba‘i rtsa]

Žaizdos karštis [rma tshad] – išpūstas, kietas, greitas pulsas.

Karštis dėl patekusio antikūnio [zug ngu‘i tshad] – pažeistoje pusėje pulsas tampa „aklas“ ir susidvejinęs.

Paviršinė kaukolės trauma (kaukole dengiantys raumenys) [mgo‘i shar skyon] – stiprus  pulsas con taške.

Kaukolės kaulo trauma [mgo‘i rus skyon] – įtemptas pulsas kan taške.

Galvos smegenų trauma [klad skyon] – greitas pulsas čiak taške.

Susikaupusių pūlių pulsas [rnag rtsa] – drebanti ir trumpa pulsacija, arterija jaučiama plona ir karšta.

     Šešių šaltų ligų pulsai [grang ba‘i rtsa drug]

Virškinimo sutrikimas pradinėje stadijoje [ma zhu gsar ba] – pulsas storas ir tvirtas.

Chroniškas virškinimo sutrikimas [ma zhu rnying pa] – silpnas ir plonas.

Auglys [skran] – pulsas silpnas ir „aklas“.

Edemos pradinė stadija [skya rbab] – pulsas plonas.

Edemos antra stadija [‘or] – pulsas gilus.

Ascitas arba edemos trečia stadija [dmu chu] – įtemptas, gilus pulsas.

     Čia pateiktos pagrindinės ligos pulsų charakteristikos, tačiau vertėtų nepamiršti, kad galimos dviejų ar trijų ligų kombinacijos kurios savo ruožtu savaip įtakoja pulsą. Tad šiam diagnostikos menui įvaldyti reikalinga ilga nuosekli praktika. Tikslumo dėlei visada derinkite pulso parodymus su apklausa bei apžiūra (liežuvio bei šlapimo diagnostika).

Pema Sangdzin